Maldos


Amžinasis Dieve,
visos būties Šaltini,
iš Tavęs srūva nuostabi šviesos jėga,
savo palaima tvindydama šventąją mūsų Žemę ir visą Visatą.

Universaliosios meilės pirmapradi Šaltini,
gyvybę dovanojanti Dvasia,
Tu švieti ir žadinančiai degi mūsų širdyse.
Tavo didingas švytėjimas liudija Tavo šlovę.

Šviesų Šviesa,
Tavo didybė skrodžia ir apšviečia mus.
Padovanok mums gilias įžvalgas,
kad mes pilnai suvoktume Tavo šventąją švytėjimo jėgą
ir ją teisingai taikytume harmonijoje su Tavo universaliuoju įstatymu,
kad Tavo išminties srautas skleistųsi mumyse ir per mus visa savo didybe.

VIENA Tavo šventojoje Šviesoje,
VIENA su Tavo šventąja Dvasia,
VIENA Tavo visaapimančiame Buvime.

Taip Tu mus keiti, užpildai ir šlovini,
taip mes kvėpuojame Tavo dieviškąjame šviesos sraute.
Taip Tavyje, šviesos ir meilės Vandenyne, išsipildo mūsų pašaukimas.

Te žmogaus būties erdvė pilnai atsiveria Tavo meilei, kad šiame pasaulyje visiems laikams užsidarytų pykčio ir nesusipratimų durys.

Tavo meilė, Tavo spindesys ir visagalybė
su neišmatuojama jėga ir malone skrodžia visą pasaulį,
viską apšviesdama, viską gydydama, viską sudvasindama,
viską pakylėdama į Tavo amžinąją šviesos karalystę. AUM, OM.
(Mario Mantese) 


Šv. Augustino malda
Alsuok many, Šventoji Dvasia, kad aš mąstyčiau, kas šventa.
Uždek mane, Šventoji Dvasia, kad aš daryčiau, kas šventa.
Patrauk mane, Šventoji Dvasia, kad aš mylėčiau, kas šventa.
Paremk mane, Šventoji Dvasia, kad aš vis skleisčiau, kas šventa.
Globok mane, Šventoji Dvasia, kad neprarasčiau, kas šventa. Amen. 

Šv. Augustino malda

Viešpatie Jėzau, kad pažinčiau save, kad pažinčiau Tave,
Ir nieko netrokščiau be Tavęs.
Kad nekęsčiau savęs ir mylėčiau Tave.
Kad viską daryčiau dėl Tavęs.
Kad žeminčiau save ir aukštinčiau Tave.
Kad apie nieką negalvočiau, tik apie Tave.
Kad apmarinčiau save ir gyvenčiau Tavyje.
Kad visa, kas atsitinka, priimčiau iš Tavęs.
Persekiok mane, seksiu Tave.
Kad visados rinkčiausi sekti Tave.
Kad bėgčiau nuo savęs ir skubėčiau pas Tave,
Kad pelnyčiau būti Tavo apgintas.
Kad bijočiau savęs ir bijočiau Tavęs,
Kad būčiau tarp Tavo išrinktųjų.
Kad nepasitikėčiau savimi ir pasitikėčiau Tavimi.
Kad norėčiau paklusti dėl Tavęs.
Kad prie nieko neprisiriščiau, tik prie Tavęs,
Ir būčiau vargšas dėl Tavęs.
Pažvelk į mane, kad pamilčiau Tave.
Pašauk mane, kad regėčiau Tave
Ir per amžius gėrėčiausi Tavimi. Amen. 

Manyje dega
Nepaprasto grožio dieviška ugnis.
Dieviškos šviesos srautas
Smelkia mane neribota jėga.
Kokia nesuvokiama misterija!
Srautas, kuriame teka visa visata,
Srautas, kuris yra visa visata,
Srautas be pradžios ir pabaigos.
Koks taurus yra šis žinojimas,
Kad aš nesu atskirta nuo šios šventos srovės
Ir kad ši tėkmė yra mano beribis gyvenimas
Tavyje, Dieve.
Matio Mantese

Visų šviesų šviesa,
gyvybės jėga spindinti mano
Širdies gilumoje.
Tavo neišmatuojama gausa
Srūva per mane dieną ir naktį.
Dar prieš man pagalvojant apie Tave
Tu jau esi čia, šviesos kurianti jėga mano gyvenime.
Be žodžių ir su nuostaba atsigręžia mano širdis į Tave.
Kiekviena mano žemiškosios būties dalelė maudosi Tavo didybėje.
Mario Mantese 

Susivokimo malda
Spindulys esu tos begalinės Šviesos, kurioje gyvenu. Joje yra mano esmė! Amžinas esu keleivis, kuris nenuilstamai keliauja ir ant laiko kalvų statosi šventnamį pasišvęsti Aukščiausiajam.
Amžiai nesustabdys mano žengimo į bekraštes būties erdves, nes Aš esu be pradžios, kaip ir amžiai patys. Valanda, kuri galėtų man galą apsakyti, niekad neateis. Tiktai mano kūną karts nuo karto pasiglemžia mirtis, bet manęs nepaliečia nykstančių laikų srovės. Aš geriu iš amžino jaunumo šaltinio.
Nepajudinamas yra mano pasiryžimas. Savo drąsos, tvirtumo ir ryžto galia Aš keliauju į amžių slėpinį ir ieškau susivokimo Aukščiausioje gyvybėje, iš kurios amžinai spindi Galia, Išmintis ir Meilė. 
Vydūnas 

Šv. Pranciškaus Asyžiečio malda
Viešpatie, padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu:
leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta;
santaiką, kur vyrauja barniai;
vienybę, kur yra skilimas;
tikėjimą, kur kankina abejonės;
tiesą, kur viešpatauja klaida;
viltį, kur braunasi nusiminimas;
džiaugsmą, kur slegia liūdesys;
šviesą, kur užgulusios tamsybės.
Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau:
kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas;
kitus suprasti, o ne pats būti suprastas;
kitus mylėti, o ne pats būti mylimas,
nes kas duoda - gauna,
kas atleidžia, tam atleidžiama,
kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi. Amen. 

Nekintanti Dievo didybė
Kaip švelni šypsena –
Šypsena,
Naikinanti visus mano rūpesčius.
Tu, amžinasis Dieve,
Šypsaisi mano širdyje
Ir mano širdis atsako tuo pačiu.
Mario Mantese

Aš esu šviesa
Kai pajuntu aš šviesą savyje,
žinau, jog sklinda ji tik iš Tavęs, Kūrėjau!
Ji neapsakomai šviesi, šilta,
persmelkianti visą mano būtį!
Padėk, Kūrėjau, man šią Šviesą nešti savyje,
kad ir kaip bebūtų man sunku tatai daryti!
Leisk šią Tavo dieviškąją kibirkštį
man nuolat jausti savyje
ir per ją save pasauliui reikšti!
Padėk, Kūrėjau, peržengti man
savo vidinius slenksčius
ir per šį dieviškąjį tašką savyje
kelią į Šviesą savo tikrajai esybei tiesti!
Kad ir kokie keliai, takeliai mane kviestų,
vesk mane, Kūrėjau, tik tuo vieninteliu,
mano pačios pasirinktu Šviesos keliu!
Tegul šiame kely man padeda ir mane palydi
Šviesos Pasiuntiniai ir Tavo atsiųsti Ženklai!
Tebūna Tavo Meilės manyje tiek daug,
kad aš galėčiau tamsią savo Sielos pusę
priimti ir pamilti,
kad ji Šviesa per Tavo Meilę virstų!
Atverk, Kūrėjau, man akis,
kad esmę tikrąją daiktų išvysčiau,
kad save regėčiau tokią, kokia aš esu,
kad mano akys atsivertų spindesiui Šviesos
ir nesislėptų po vokais nuo taip ryškios
Visatos Saulės!
Telydi ji mane visur ir visada!
Kūrėjau, Tavoji Saulė - amžina,
joje nėra nei laiko, nei erdvės,
bereikšmės dienos jai, bereikšmės naktys.
Ji žingsnius mano palydi -
ji su manim bus amžinai.
Tik nuo manęs pačios dabar jau priklausys,
ar Tavo Saulei atsimerksiu,
ar pažiūrėsiu Šviesai į akis.
Žvelgiu Tau tiesiai į akis, Kūrėjau!
Renkuosi aš žinojimą - ne nežinią!
Renkuosi aš kūrybą, o ne egzistavimą!
Renkuosi Meilę, o ne jos maldas!
Renkuosi aš spindėjimą - ne nykimą!
Aš atveriu akis, Kūrėjau!
Einu į Tavo Saulę!
Susilieju su Tava Šviesa!
Esu Šviesa!
Aš Esu. Aš Esu. Aš Esu. 
Maija Kadike

Šv. Pranciškaus "Tėve mūsų" parafrazė
O, švenčiausiasis Tėve mūsų: Kūrėjau, Atpirkėjau, Guodėjau ir Išganytojau.
Kuris esi danguje: angeluose ir šventuosiuose. Tu juos apšvieti, kad jie galėtų pažinti, nes esi, Viešpatie, šviesa. Tu juos uždegi, kad jie galėtų mylėti, nes esi, Viešpatie, meilė. Tu apsigyveni juose ir pripildai, kad jie būtų laimingi, nes Tu, Viešpatie, esi aukščiausias, amžinas gėris, iš Tavęs kyla visoks gėris ir be Tavęs nėra jokio gėrio.
Teesie šventas Tavo vardas: tegu mes vis aiškiau Tave pažinsime, idant suvoktume Tavo geradarybių plotį ir Tavo pažadų ilgį, Tavo didybės aukštį ir Tavo sprendimų gylį.
Teateinie Tavo karalystė: idant Tu savo malone viešpatautum mumyse ir įvestum mus į savo karalystę, kur mes aiškiai Tave regėsime, tobulai Tave mylėsime, būsime laimingi bendraudami su Tavimi, amžinai Tavimi gėrėsimės.
Teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje: idant mylėtume Tave visa širdimi, nuolat mąstydami apie Tave; visa siela, nuolat trokšdami Tavęs; visu protu, į Tave kreipdami visas savo intencijas, visame kame ieškodami Tavo garbės; ir visomis jėgomis, atiduodami visas savo jėgas ir sielos bei kūno galias Tavo meilės tarnystei, ir niekam kitam. O savo artimuosius mylėkime kaip save pačius, visus patraukdami pagal savo jėgas prie Tavo meilės, džiaugdamiesi kitų sėkme kaip savo, užjausdami varguose ir nieko neįžeisdami.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien: savo mylimąjį Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, duok mums šiandien, kad prisimintume, suprastume ir garbintume Jo meilę mums bei tai, ką Jis kalbėjo, darė ir kentėjo dėl mūsų.
Ir atleisk mums mūsų kaltes: dėl savo neapsakomo gailestingumo, savo mylimojo Sūnaus kančios galia ir dėl palaiminčiausiosios Mergelės Marijos bei visų savo šventųjų nuopelnų ir užtarimo.
Kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams: o ko nesugebame tobulai atleisti, Tu, Viešpatie, padėk mums tobulai atleisti, kad dėl Tavęs išties mylėtume savo priešus ir už juos karštai melstumės, nė vienam neatsilygindami blogu už bloga ir stengdamiesi Tavyje visiems pagelbėti.
Ir neleisk mūsų gundyti: slapta ar atvirai, netikėtai ar nuolat.
Bet gelbėk mus nuo pikto: buvusio, dabartinio ar būsimo. Amen. 

Šv. Pranciškaus Saulės giesmė
Aukščiausiasis, visagali, gerasis Viešpatie,
Tau šlovė, garbė ir gyrius, ir visa palaima.
Tau vienam, Aukščiausiasis, tai priklauso,
ir joks žmogus nėra vertas Tave minėti.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, su visa savo kūrinija,
ypač su didinga sese saule, diena tikrąja, per kurią mus apšvieti.
Ji yra graži, spindinti didžia šviesa,
ir nešanti, Aukščiausiasis, Tavo žymę.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per brolį mėnesį, dangaus žvaigždes -
sukūrei juos ryškius, naudingus ir gražius.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per brolį vėją, visokį orą -
debesuotą, giedrą, nes per jį palaikai savo kūriniją.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per brolį vandenį,
kuris yra labai naudingas, nusižeminęs, brangus ir tyras.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per sesę ugnį,
kuri apšviečia naktį, yra graži, linksma, stipri, galinga.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per sesę žemę, mūsų motiną,
kuri maitina, valdo, brandina įvairius vaisius, gėles spalvingas, žolę.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per tuos,
kurie atleidžia iš meilės Tau, ir pakelia ligas bei vargą.
Palaiminti, kurie viską ištveria ramybėje,
kad Tavo, Aukščiausiasis, būtų vainikuoti.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per mūsų sesę kūniškąją mirtį,
nuo kurios joks žmogus pabėgt negali.
Vargas tiems, kurie mirs sunkiai nusidėję.
Palaiminti, kuriuos ji ras vykdančius švenčiausią Tavo valią -
jų nepažeis mirtis antroji.
Garbinkite ir šlovinkite mano Viešpatį,
Jam dėkokite ir tarnaukite didžiai nusižeminę. 

Tu, mano Dieve,
imk visa, kas skiria
mane nuo Tavęs.
Tu, mano Dieve,
duok visa, kas veda
mane pas Tave.
Tu, mano Dieve,
imk visa, kas mano,
duok visam būti Tavo.
Šv. Mikalojus Fliujiečio (1417-1487) atsidavimo malda