Nurimk,
Visai visai nurimk,
Ir žinok: aš esu Dievas,
Aš esu Tavyje,
Ir aplink Tave,
Virš Tavęs
Ir po Tavimi.
Aš esu visur,
Aš esu visuose dalykuose.
Leisk savo sąmonei išsiplėsti.
Išsiplėsk, iki skausmo išsiplėsk.
Tai Tavo giliausias ilgesys ir poreikis, ieškoti ir atrasti tiesą;
Todėl tu negali jos nepamatyti,
Nes kiekviena siela, kuri laisva valia leidžiasi jos ieškoti, ją ras.
Kiekviena knyga, kurią Tu paimsi ir skaitysi, vis labiau apšvies, tai, ko Tu ieškai.
Tau nereikia ieškoti atsakymo kažkur toli,
Nes jis glūdi Tavo pačios būtyje.
Tu ieškai manęs,
Aš esu Tavyje.
Tu ieškai Tiesos,
Ji yra Tavyje.
Tu ieškai džiaugsmo ir laimės;
Šis džiaugsmas ir ši laimė nėra kažkur išorėje,
Tu vėlgi juos rasi savyje.
Tu ieškai meilės,
Ši meilė yra Tavyje.
Visi dangaus lobiai yra Tavyje.
Nustok ieškoti,
Vietoj to atverk duris –
Tiesiog įeik į šį vidinį pasaulį,
Ten Tu viską rasi, ko trokšti.
Niekas nebus sulaikyta,
nes viskas priklauso Tau, kai tik Tu tai suvoki.
Argi ne nuostabu žinoti, kad baigėsi paieškos dienos?
Dabar tik reikia kiekvieną dovaną (duotybę), kurią rasi savo viduje,
rūpestingai išpakuoti,
ją atidžiai apžiūrėti
ir gerai panaudoti.
Visos šios dovanos,
kiekviena iš jų,
turi būti naudojamos;
Turėtum jas nuolat naudoti.
Niekada nelaikyk jų sau,
neslėpk,
rodyk ir naudok jas,
nadojamos jos tampa vis vertingesnės.
Vertingi perlai, laikomi uždaryti barchatinėje dėžutėje,
Dėl reto nešiojimo “suserga”;
Jiems reikia dienos šviesos,
Kad jie vėl pradėtų visa jėga spindėti,
Jais reikia puošti žmogaus kaklą,
Ir taip yra su kiekviena mano dovana.
Ištrauk jas į šviesą, kad visi matytų,
Nieko neslėpk.
Tu juk žinai, Tu ir aš esame viena;
Gyvenk šiame vienyje,
Leisk jam matytis kasdieniniame gyvenime.
Nenešiok jo tik šventinėmis dienomis, o nuolat.
Tu nešioji savyje mano dieviškos meilės dovaną;
Leisk jai šviesti iš Tavo veiksmų.
Yra beprasmiška kalbėti apie mano dievišką meilę,
jeigu Tu tuo negyveni
ir neįrodai kasdieniu gyvenimu.
Jei esi laiminga –
Leisk visai savo būčiai atspindėti šią laimę,
nes ji srūva giliai iš vidaus.
Atverk duris ir leisk jai tekėti į išorę.
Tu negali su liūdna veido išraiška pasakoti, kokia esi laiminga.
Tai turi reikštis Tavo visoje būtyje.
Gyvenk laimę.
Taip elkis su kiekviena dovana, kurią atrasi savo viduje.
Išpakuok ją ir pilnai naudokis.
Tokiu būdu Tu gyvensi nuostabų gyvenimą pilnatvėje,
Taip Tu galėsi visiems matomai išreikšti, kad aš esu vienyje su Tavimi,
Kad aš iš tiesų esu Tavyje.
Gyvenkime šį gyvenimą kartu, visiškame vienyje.
Ištrauka iš Eileen Caddy knygos “Pėdsakai kelyje” (ang. Footprints on the Path). Ji yra viena iš Findhorn bendruomenės Škotijoje įkūrėjų. Šią knygą ji parašė įsiklausydama į Dievo balsą savyje.
Iš vokiečių k. vertė Jūratė Lemke.