Kas yra tikras bendravimas? Geriausias bendravimas yra tyloje. Tyla yra pokalbis su Dievu be žodžių.
Tačiau bendraudami su žmonėmis, suaugusiais ir vaikais, mes kartais dėl šventos ramybės nutylime tai, kas mus iš tiesų slegia. Arba mes nesakome tiesiai, sukame aplink, tikėdamiesi, kad kitas supras mus ir mūsų tikrus poreikius.
Kalbėtis ir nesusipykti arba nesusijaudinti nėra paprasta! Paprastas patarimas būtų, nepradėk diskusijų būdamas pavargęs ar alkanas, arba jei kitas yra tokioje būsenoje. Iš tiesų pokalbis vyksta tada, kai mes leidžiame pasisakyti kitam ir tuo metu, kol kitas kalba, negalvojame kaip apsiginsime patys. Nes tuomet mes negalėtume teisingai klausytis.
Yra žmonių, kurie visai ramiai gali pasakyti, kas juos slegia ir nepadaro kitų agresyviais (gaila, bet mano patirtis rodo, kad nėra daug tokių žmonių išlaikančių pusiausvyrą, aš jais žaviuosi). Vienas gali pasakyti ramiai, kitas – agresyviai, tačiau kaip tai bebūtų pasakyta, priežastis glūdi tame pačiame šaltinyje. Tai yra BŪTINYBĖ. Taigi, matyk ne agresyvumą, o visų pirma klausykis nepasakytų žodžių; klausykis sielos guodimosi ir svarbiausia – šimtu procentu klausykis. Tuomet kitas pajus palengvėjimą, nes jis jaus tavo tikrą dėmesį.
Kai mes susikoncentravę ir patys nieko negalvodami klausomės, tuomet iš mūsų giliausio ir švenčiausio šaltinio kyla nuostabios, įkvepiančios mintys, kurios giliai paliečia kito širdį ir netgi ištirpdo agresiją. Žinoki, kai kitas baigs kalbėti, tada tu jam atsakysi ne asmeniniu lygmeniu, o sakysi žodžius iš šio šaltinio, iš savo sielos, turinčios ryšį su Dievu ir perduodančios įkvepiančias mintis tavo širdžiai. Toks bendravimas grąžins mums vėl vidinę ramybę ir tarpusavio supratimą.
Iš Mayos Storms antrosios knygos „Kaip perlas Dievo delne“
Iš vokiečių kalbos vertė Jūratė Lemke
