Maya Storms, laiškas savo mokiniams ir draugams; 2006 m. liepa

Dėkoju Jums iš visos širdies už visas maldas dėl mano anūko ligos. Labai gaila, bet jis vėl ligoninėje, nes leukemija sugrįžo.

Nėra lengva išlaikyti džiaugsmą, kai šeimoje yra ligos. Ir visgi yra svarbu neprarasti vidinio džiaugsmo, nes tuomet mes, giliai pasitikėdami Dievu, mūsų Tėvu, kuris girdi ir tiek daug kartų išgirdo mūsų maldas, turime daugiau jėgos, reikalingos kitiems. Atsidavime yra gili ramybė, nes su atsidavimu mes galime ištarti: „Tebūnie Tavo valia“.

Todėl džiaugsmas labai padeda gydyti ligas, tiek savo, tiek mylimo žmogaus. Mano anūkas Miša negali pakęsti, kai šeimos nariai su atjauta ar liūdnais veidais sėdi šalia jo. Jis nori, kad mes spinduliuotume džiugesį ir pasitikėjimą, nes vaikas dar intuityviai jaučia, kiek energijos tuomet yra jo gijimo procesui.

Neseniai sapnavau tokį sapną, kad esu persiškų kilimų parduotuvėje. Prie sienos suvynioti stovėjo keletas kilimų.

–       Ar galiu šį pasižiūrėti? – paklausiau.

Parduotuvės savininkas išvyniojo prieš mane pasirinktą kilimą.

–       Šis, – tarė jis, – turi kelias audimo klaidas, matote? Todėl jis ne toks brangus.

Jis pasakė kainą ir paklausė manęs:

–        Ar visgi jis Jums ne per brangus?

Dar kartą apžiūrėjau visą kilimą, žiūrėjau į tas vietas, kur šiek tiek skyrėsi spalvos ir audimas nuo kitų kilimo raštų ir akimirką mąsčiau.

–       Taip, – tariau – aš noriu šio kilimo.

Tai buvo mano gyvenimas. Vienareikšmiškai tai buvo turtingas spalvomis, margas, nuostabus gyvenimas, tarpais su sunkiais, beveik nepakeliamais skausmais, kūno ir sielos, tačiau juos iškęsti vertėjo dvigubai ir trigubai. Mano pamoka buvo: „Man reikia leisti – vis dar! – kad Dievo mylinti ir malonės pilna ranka išvyniotų man gyvenimą. 

Categories: Įvairūs