Šiandien galiu drąsiai pasakyti: „Wow, myliu savo darbą“. Bet kas jame yra tokio, ko nebuvo kituose darbuose? Savo veiklą pavadinau – širdies kelio gidė. Tokios specialybės tikrai nedėsto nei viename pasaulio universitete, to mokiausi ir mokausi savo gyvenimo kelionėj. Kasdien pagalvojus apie darbą širdį užlieja maloni šiluma, visas kūnas džiaugiasi ir su nekantrumu laukia starto.
Visų pirma ši veikla tai galimybė būti tikra savimi, be kaukių, be pasipriešinimo gyvenimui. Ir tuo pačiu galimybė tuo dalintis su kitais, kuriems tai brangu, kurie dar ieško to tikrojo savęs, savo kelio, savo lobių, dovanų pasauliui. Ir kokia laimė, kai pavyksta išgirsti savo vidinį troškimą, atrasti kryptį, tiesiausią kelią, kai prieš tave sėdinčio žmogaus akys ima blizgėti, džiugesys pradeda kilti iš vidaus ir atsiranda noras veikti!
Daug metų dirbau samdomą darbą, nuo aštuonių iki penkių. Reikėjo laiko, kad mintyse išsitrintų šie rėmai ir viskas tekėtų išvien. Palaipsniui pradėjo vykti sutapimai, kai viena veikla baigiasi, kita prasideda. Tikriausiai tai ir yra buvimas tėkmėje.
Ar tai reiškia, kad kelyje neliko akmenukų? Oi ne, jie liko, tiesiog kaip vanduo mokausi juos aptekėti. Vanduo juk visada randa kelią, o manyje taip pat daugiausiai vandens. Vanduo – nuostabiausias mokytojas. Jo tėkmės nesustabdysi ir tai žadina manyje žinojimą, kad visada yra sprendimas. Vanduo yra laisvas – taigi aš taip pat esu laisva, vanduo gyvena amžinai – aš taip pat! Dar viena nuostabi vandens savybė – vanduo valo, plauna. Ir manyje tai taip pat vyksta. Aš galiu pasirūpinti ne tik kūno, bet ir savo minčių švara. Padėdama žmonėms tapti sąmoningesniais, aš padedu ir jų mintims, energijai tapti švaresnėmis. Tiek daug bendro! Gal tikslesnis mano veiklos pavadinimas ne širdies, o vandens kelio gidė? Dar pagalvosiu, juk ne pavadinime esmė.
Jūratė Lemke
2021.10.26
