Kiekvienas žmogus formuoja savo likimą pats per mąstymą, kalbėjimą ir veiksmus, gerus ir blogus.
Kas yra likimas? Ar tai yra tai, ką mums Dievas primeta, kuris mus dėl nepaaiškinamų priežasčių veikia, dėl priežasčių, kurių mes negalime pažinti, kurių pasekmes mes turime „nešti”, būdami nekalti, neteisingai nubausti ir to nesuprasdami?
„Kodėl Dievas būtent man davė tokią sunkią naštą?”, – klausiame savęs ir kitų „argi aš visada nesielgiau teisingai?”
„Jei Dievas taip nori, tai reikia ir nešti, jis jau žinos, kodėl man tai davė”, – sako kiti.
Tretieji vėlgi ginčijasi ir pyksta ant Dievo ir žmonių.
Kol mums gerai sekasi, mes galime lengvai susitaikyti su mintimi, kad mes patys kuriame savo likimą. Tačiau kai užklumpa rūpesčiai, ligos, kančia ir vargas, tuomet mes tikrai ieškome priežasčių ne mumyse pačiuose, o kituose, atsitiktinumuose ir galų gale Dieve.
Tačiau yra tikrumas, kad likimas nėra atsitiktinis dalykas, jo nelemia išorė, kiti žmonės, tuo labiau Dievas.
Likimas kyla pačiame žmoguje, mumyse, nesvarbu ar tai geras ar blogas likimas būtų.
Likimas yra priežasčių, glūdinčių mumyse pačiuose ir kylančių iš mūsų, poveikis. Apie tai, kaip jos yra mumyse ir iš mūsų kyla, apie tai noriu šiandien pakalbėti.
Matote, kiekvienas žmogus elgiasi, kaip jis nori, jis gali kalbėti, ką jis nori, gali galvoti, ką jis nori. Jis yra laisvas veikti, kalbėti ir mąstyti, visiškai laisvas. Tik nuo jo sprendimo priklauso, ar jis daro gerą ar blogą, ar jis kalba gerą ar blogą, ar jis galvoja gerą ar blogą. Tai daryti jis gali nuo pat vaikystės iki garbaus amžiaus, dieną ar naktį, būdamas budrus ar sapnuodamas. Tai visada jo laisvas pasirinkimas, kiekvieną dienos ir gyvenimo minutę.
Šie trys dalykai – veiksmai, kalbėjimas ir mąstymas – yra mūsų likimo priežastis, pagrindas. Gėris arba blogis yra tai, kas šį likimą gerai arba blogai kuria. Kaip aidas grįžta mūsų veiksmai, mūsų žodžiai ir mūsų mintys mums patiems ir kuria tai, ką mes vadiname likimu.
Kaip grandinėlėje viena grandis susijusi su kita grandimi, taip ir priežastis susijusi su poveikiu. Dažnai jos seka viena kitai kaip aidas šauksmui, kartais priežastis būna seniai pamiršta, tačiau ji buvo anksčiau, kitaip negalėtų būti jos poveikio.
Žmogus gyvena savo gyvenimą, naudodamas laisvalaikį gėriui arba blogiui ir taip kuria savo likimą. Gėris veikia veiksmuose, žodžiuose, mintyse ir blogis – veiksmuose, žodžiuose arba mintyse.
Ir taip nėra, kad gėris atpirktų blogį.
Kiekvienas veikia sau ir pilnai, tokiu būdu formuodami žmogaus likimą.
Tai, ką sakau, nėra nieko naujo.
Religijos kalba apie tai, kad gėris apdovanoja, o blogis – baudžia. Jos kalba apie tai, kad bus teismas ir atpildas. Tai mums atrodo suprantama ir aišku. Tačiau šis teismas ir atpildas įvyks ne po mirties, ir ne Dievas mus teis.
Per mūsų gerus ir blogus veiksmus, mūsų gerus ir blogus žodžius ir mūsų geras ir blogas mintis mes sukuriame priežastį ir teismą. Teismas yra mūsų likimas, veikiantis ne iš Dievo, o iš mūsų pačių.
Per gerus veiksmus, žodžius ir mintis mes gauname malonų likimą, per blogus veiksmus, žodžius ir mintis – blogą likimą.
Dabar daugelis klausite: kas yra gerai ir kas – blogai? Jūs klausiate to kaip Pilotas klausė Jėzaus:
O kas yra tiesa?
Galima būtų sudaryti visą GĖRIO IR BLOGIO enciklopediją ir visgi ji nebūtų pilna, nebūtų tobula ir teisinga:
Klausykis savo sąžinės tyloje!
Klausykis nuo visko atsiribojęs šios savo sąžinės, atsiribojęs nuo veiksmo aplink, atsiribojęs nuo žodžių aplink ir atsiribojęs nuo minčių aplink. Įsiklausyk į save ir leisk, kad sąžinė tau pasakytų kas yra gerai ir kas yra blogai, ir sąžinė tau atsakys. Ir koks bus tas atsakymas, tokį ir priimk, jis vienintelis teisingas.
Nes Tavo sąžinė yra Tavo siela, o Tavo siela yra dieviška, ji yra Dievas Tavyje.
Ji išsiskleis, kaip gėlė saulėje, kai bus kažkas gero ir susiskleis, jei kažkas yra bloga.
Tai treniruok ir pasirūpink, kad gėlė visada būtų išsiskleidusi, kad ji matytų ir mėgautųsi šviesa. Taip bus stiprinamas geras likimas arba silpninamas blogas likimas. Nes šis treniravimasis ir rūpestis padės panaikinti blogį mumyse ir atneš gėrį į mus, o šis gėris tai yra mūsų sveikata, malonė būti sveikam. Tai yra tai, ką kiekvienas turėtų prisiminti: kad gėris galėtų mumyse veikti, reikia nusisukti nuo blogio ir nuo ligų, kad reikia atsijungti nuo blogio. Nes blogis daro blogus dalykus, o gėris – gerus. O kai mes atgausime gėrį, sveikatą, prisiminkime Jėzaus žodžius, pasakytus pagijusiai moteriai: „Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų tau kas blogesnio!“
Šaltinis:
Žurnalas „Okkulte Stimme – Die andere Welt“, Braunschweig, Nr. 10, 1955, 16-17 psl.
