Pavasario lietus

Mėgstu vaikščioti po Vingio parką per lietų. Ypač pavasarį, kai pumpurai tiesiog akyse skleidžiasi, gyvybė tvyro ore. Aplink žmonių beveik nėra, lietus barbena į kapišoną, jauku, kaip palapinėje. Lengva panirti į save. Sąžiningas pokalbis su savimi man kaip išpažintis tikinčiajam. Tik nesijaučiu kalta, o stebiu, kur pakibau ant lūkesčių kabliuko, Read more…

Sėklos

Medžiai be jokios gėdos nusimeta paskutinius lapus, nebijo pasirodyti nuogi. Jie žino, kad visa jėga liko juose ir iš jos kitais metais jie pasipuoš nauja, šviežia žaluma. Subrandintos sėklos dar laikosi įsikibusios šakos, jomis medžiai dalinasi su praskrendančiais pakščiais, jie jas pernešta skrandyje ir pasėja kitoje vietoje. Taip medis, negalintis Read more…

Trys rėčiai

Vienas žmogus susijaudinęs atbėgo pas Sokratą:Klausyk, Sokratai, turiu tau kai ką papasakoti…– Palauk! – pertraukė jį išminčius. – Ar tai, ką man nori pasakyti, išsijojai per tris rėčius? – Tris rėčius? – nustebęs paklausė žmogus.– Taip, mano drauge, tris rėčius. Pirmasis rėtis yra tiesa. Ar esi įsitikinęs, kad viskas, ką Read more…

Kas aš esu?

Šiandien mano mokytojai saulė ir žydras dangus. Šviečia, maloniai šildo – neįtikėtina spalio pabaigoje – ir lyg savaime tirpsta visi kasdieniniai rūpesčiai, užlieja gilus pasitikėjimo jausmas, kad viskas jau yra gerai, gyvenimas atrodo toks paprastas. Mums reikia tiek nedaug: atviros širdies, leidimo sau viską jausti – ir gera, ir blogą. Read more…

Vanduo – nuostabiausias mokytojas

Šiandien galiu drąsiai pasakyti: „Wow, myliu savo darbą“. Bet kas jame yra tokio, ko nebuvo kituose darbuose? Savo veiklą pavadinau – širdies kelio gidė. Tokios specialybės tikrai nedėsto nei viename pasaulio universitete, to mokiausi ir mokausi savo gyvenimo kelionėj. Kasdien pagalvojus apie darbą širdį užlieja maloni šiluma, visas kūnas džiaugiasi Read more…